„Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume!“

Maistas žmogaus gyvenime užima svarbią vietą. Jei žmogus nevalgytų – neišgyventų. Valgydami gauname organizmui reikalingų maistinių medžiagų, kurių dėka palaikoma gyvybė, gaunama energija. Tik valgydamas visavertį ir subalansuotą maistą, žmogus gali būti sveikas, energingas ir žvalus.

Jau nuo gilios senovės žmonės ieškojo maisto, medžiojo, rinko miško gėrybes tam, kad išgyventų. Kėlėsi vis į naujas vietas, ten, kur buvo palankesnės gyvenimo sąlygos, kur daugiau maisto. Visas maistas buvo pačių pagamintas, ekologiškas, be jokių cheminių priedų, o žmonės buvo stiprūs ir energingi. Prisiminkime Kristijono Donelaičio poemą ,,Metai“, kurioje aukštinamas darbštumas, nes darbas yra pirmučiausia žmogaus reikmė, jis daro žmogų fiziškai tvirtą, o toks stiprus ir sveikas žmogus todėl, kad jo gyvenime saikingumas – kasdienybė. Filosofas Šopenhaueris knygoje „Gyvenimo išminties aforizmai“ rašė: „Badas-geriausias virėjas“ , „Ypač svarbi sveikata: ji taip pranoksta visus kitus gėrius, kad sveikas elgeta iš tikrųjų yra kur kas laimingesnis už sergantį karalių“. O kaip yra dabar? Prekybos centruose gausybė visokiausių maisto produktų, kai kurių galiojimo laikas iki metų ir daugiau. Daugumai žmonių patinka maisto prekių įvairovė, kad prekių galiojimo laikas pakankamai ilgas. Bet... maisto sudėtyje gausu įvairiausių priedų: konservantų, dažiklių, saldiklių, skonio stipriklių, kurie žmogaus organizmui yra žalingi. Retas kuris apie tai susimąsto, beveik visi džiaugiasi maisto produktų gausa ir įvairove, tad nėra svarbi šių produktų sudėtis ir poveikis organizmui.

Maistas žmonėms tapo kaip pomėgis, laiko praleidimo būdas. Dabar žmonės valgo ne dėl to, kad išgyventų, bet kad nėra ką veikti, kramsnojama, kai norima pasėdėti su draugais, praleisti laiką. Labai populiarūs užkandžiai žiūrint filmus ir greitas maistas, kai skubama arba nesinori nieko gaminti pačiam. O svarbiausia tai, kad prie greito maisto žmonės pripranta ir normalus maistas tampa neskanus, nes jame nėra skonio stipriklių ir kitų priedų. Visokie mėsainiai, bulvytės, kebabai tampa kasdieniu žmonių maistu, nes tai skanu ir greita. Jei anksčiau tortai, pyragai svečiuodavosi vaišių, švenčių metu, dabar dažnai savo skrandį pasotiname ir jais. Riebus, saldus, konservantais „paskanintas“ maistas patenka ant stalo, nes mes jau tapome Maximos, Rimi, Norfos reklamų aukomis. Artėjant didžiosioms šventėms ar tik netempsime iš prekybos centrų maišus maisto prekių, kad gyventume, nes valgome? O gal pakvips namai vanile ir cinamonu ir skanausime naminius pyragus? Taigi... retas kuris susimąsto apie savo sveikatą, kad toks maistas, kuris yra riebus, saldus, keptas, papildytas visokiais cheminiais priedais, palaipsniui nuodija organizmą ir išprovokuoja įvairias ligas.

Norint sveikai maitintis reikia visai nedaug, tik trupučio laiko ir meilės savo kūnui bei sveikatai. Tereikia susimąstyti apie tai, ką valgome ir kaip tai veikia mūsų organizmą. Maitinantis svarbiausia saikingumas, maisto įvairovė bei subalansavimas, svarbu, kad organizmas gautų visų jam reikalingų maisto medžiagų. Žmonės turi keisti savo požiūrį į maistą, turi suprasti, jog valgyti reikia tam, kad gyventų, gerai jaustųsi ir būtų energingi.

Per daugelį metų daug kas pasikeitė. Keitėsi žmonių gyvenimo būdas, buitis, viskas tobulėjo, atsirado daug naujovių. Keitėsi ne tik aplinka, bet ir žmogaus suvokimas, požiūris į tam tikrus dalykus. Vienas iš tokių dalykų – maistas. Anksčiau buvo stengiamasi gauti maisto tam, kad būtų galima išgyventi, dėl būvio ir išlikimo buvo kovojama. Dabar nereikia stengtis, kad gautume kažkokių maisto produktų, todėl tai nebėra vertinama. Tai tapo pačiu paprasčiausiu dalyku, todėl apie maisto gavimą ir jo naudą žmonės daug negalvoja. 

         Viskas apsivertė aukštyn kojomis, tad, mielieji, ko gero, gyvename tam, kad valgytume, kad kimštume, kad virstume maisto šiukšliadėžėm. Esu girdėjusi mintį, kad mes mirštame tada, kai suvalgome savo maisto kiekį šiame gyvenime. Gal tai tiesa? Tad saikingumas, gero maisto valgymas-skanavimas gali atvesti mus į sveiką ir ilgą gyvenimo kelią.

           Iveta Anulytė, 10b klasė