Sveikas, Kristijonai,

čia aš, Kristis, kitaip sakant, buvęs Tu. Nežinau, ar šis laiškas Tave pasieks, bet aš bandau... Mokausi 7-oje klasėje, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje ir gyvenu Raseiniuose - Lietuvos mieste, kuriame vis kas nors kariauja: šiuo metu rajono politikai dėl valdžios, o per Antrąjį pasaulinį karą vyko garsus tankų mūšis. Tau gali kilti klausimas, iš kur žinau. Politika (mano senelis politikas, genai) ir Antruoju pasauliniu karu labai domiuosi. Perskaičiau daug knygų apie karą. Paskutinės, kurias skaičiau, yra Jesus Hernandezo knyga „Valkirija“ ir Nikolajaus Nikulino „Atsiminimai apie karą“. Pirmojoje sužinojau daug faktų apie 1944 -ųjų išpuolį prieš Hitlerį, o antroji tiesiog įtraukė į patį karo sūkurį. Kai bandau tokias knygas atsiskaityti per užklasinio skaitymo pamokas, mokytoja sako, kad aš dar per jaunas tokioms knygoms ir stebisi. Aš nekreipiu dėmesio. Manau, kad jau esu pakankamai subrendęs. Užtat viktorinose apie Antrą pasaulinį karą puikiai sekasi. Knygų apie paauglių meiles nemėgstu, bet knygos apie karą - išimtis.  Karas - žmonijos nelaimė, pats didžiausias siaubas istorijoje. Pasaulis šiuo metu vėl drebinamas politikos bei karinių konfliktų. Jau pasigirsta baisusis klausimas: kada ir kur kils Trečiasis pasaulinis karas? Geriau, kad tokios datos nebūtų istorijoje. ISIS pradėjo sprogdinti Europos miestų pastatus, bet Lietuvos šis košmaras dar kol kas nepasiekė. Ateina pabėgėliai, tarp jų bus ISIS kovotojų, gyventi ramiai negalėsim. Nežinau, ką daryčiau, jeigu Raseiniuose Kalifato kovotojai įvykdytų išpuolį. O ar aš galiu ką padaryti? Būtų siaubinga. Daug nekaltų žmonių pražūtų. Nežinau, kodėl žmonės atsisuka prieš žmones? Kodėl tampa fanatikais? Gal dėl pinigų, nes skaičiau, jog už kiekvieną išpuolį gauna po krūvą dolerių. Žmonės žudo žmones, kad užsidirbtų pinigų... Neteisybė mano pasaulyje!

      Noriu pasigirti (negražu, bet noriu). Žaidžiu badmintoną. Pradėjau žaisti prieš trejus metus. Šia sporto šaka mane paskatino susidomėti lietuvio Kęstučio Navicko pasiekimai, bet dar labiau motyvavo geriausio pasaulyje badmintono žaidėjo Lee Chong Wei kalba apie badmintoną per spaudos konferenciją 2012 metais po pergalės olimpinėse žaidynėse Londone. Man taip pat puikiai sekasi! Aš taip pat sunkiai dirbu per treniruotes, kad laimėčiau varžybas. Lietuvoje esu 104 vietoje (įskaitant visus Lietuvos žaidėjus), Raseiniuose - 2 vieta. Dėl pirmos vietos kovoju su tuo pačiu žmogumi! Aš stengiuosi ir jį įveiksiu!

Laisvu laiku mėgstu ne tik sportuoti. Rašiau, jog domiuosi karais. Žinok, su draugais mes einame į mišką kariauti. Aišku, netikrais ginklais, bet ir ne žaisliniais. Šaudomės iš orinių ginklų. Vietoj šovinių - šratai (plastikiniai). Šautuvai yra tikrų šautuvų kopijos, tad jų viešai rodyti negalima. Būtina užsidėti apsauginius akinius, kad nesužeistų akių. Veidui taip pat yra specialios kaukės. Man labai patinka taip žaisti, nes pasitikrini savo drąsą, sumanumą, įveiki baimę, žodžiu, mokaisi ginti save ir kitus. Taip ruošiuosi tarnauti armijoje. Tu tikriausiai nustebsi, kad dar lankau ir šokius. Man labai patinka. Kai šoku, aš tiesiog atitrūkstu nuo kasdienybės, pamirštu visus rūpesčius ir mėgaujuosi. Labiausiai patinka Lotynų Amerikos šokiai, ypač „Čia čia čia“. Šokti poroje – neapsakomas jausmas. Šokių vadovė padeda pažadinti manyje šokėją. Tokius žmones labai gerbiu.

Apie mokslus bei mokyklą šnekėti nelabai mėgstu. Sėkmė šioje srityje lydi ne visada. Pirmas keturias klases pabaigiau aukštesniaisiais lygiais, 5-6 klases - gerai. Buvo pusmečių, kai kuriuos dalykus baigiau tik aštuonetais. 7-oje klasėje sekasi ne taip gerai, kaip tikėjausi. Sunkiau sekasi matematika bei fizika. Kitaip sakant, tikslieji mokslai. Humanitariniai mokslai sekasi daug geriau ir yra prie širdies. Be anglų, mokausi vokiečių kalbą. Šią kalbą puikiai moka mano tėtis, todėl mane pamoko namie. Dauguma klasės mokinių labai norėjo vokiečių kalbos pamokų. Labai gaila, bet tėvai nusprendė už juos – jie mokosi rusų per prievartą. Man draugų gaila. O mums, patiems pasirinkusiems, vokiečių kalba vienas malonumas. Anglų kalba taip pat labai patinka, todėl ir pažymiai yra labai geri, o lietuvių kalbos žinios pirmą kartą bus pusmetyje įvertintos 10 balų (būdavo vis devynetai). Galime daryti išvadą, kad jeigu patinka dalykas, jį supranti - tai ir pažymiai bus labai geri. Ir dar – prievarta nereikalinga.

Mano draugai klasėje šaunūs. Draugauju su visais. Atstumtųjų nėra! Tuo mūsų klasė ir išsiskiria. Visi mėgstame sportą. Per pertraukas 5-6 klasėse žaisdavome gaudynes mokyklos kieme. Šiais mokslo metais to nebedarome - manome, kad užaugome ir laikas atsikratyti šio vaikiško elgesio. Dabar per pertraukas susirinkę į grupeles juokaujame, kalbamės, žaidžiame telefonais. Kažin, ar išsiverstumėme be telefonų? Mokytojai sako, kad geriau telefonai nei ištryptos mokyklos pievutės ir uždusę mes pamokų pradžioje.

Papasakojau, koks esu. Bet aš turiu klausimų. Man įdomu, kas iš manęs išėjo. Ar tebežaidi badmintoną? Šoki? Kokiais pažymiais išlaikei egzaminus mokykloje? Gal pasaulyje jau taika ir niekas neatsimena Islamo valstybės, teroristinių išpuolių? Gal Tu žinomas ir įdomus istorikas? Nepabijok perskaityti šio laiško savo vaikams, o man, trylikamečiui Krisčiui, parašyk tuoj pat.

Tavo praeitis – Kristis K.

Epistolinių rašinių konkurso „Laiškas sau – 45 metų žmogui“ darbas 2016 m.

Autorius Kristijonas Kilčauskas