Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicijų salėje (Plateliai) Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) sukvietė moksleivius iš visos Lietuvos į nacionalinio konkurso „Pamoka gamtoje: svajokime drauge!“ baigiamąjį renginį. Vyko ketvirtasis Lietuvos į nacionalinio konkurso „Pamoka gamtoje: svajokime drauge!“ baigiamasis renginys.

Žinoma, visos Lietuvos moksleiviai tikrai nesukurnėjo į Platelius, tačiau dalis atstovų tikrai buvo...

Vaizdžiai tariant, Žemaitijoje pritrūko trijų neatskridusių kregždžių. Tačiau ir be jų juk pavasaris (kad ir rudenį) vaimijasi... Buvo, buvo, kaip nebuvo graži moksleiviams surengtoji šventė gražiuosiuose Plateliuose. Reikėjo toje šventėje pabūti, kad suvoktum, jog moksleiviui ne visada svarbu yra įsikniaubti į mobiliako ekranėlį ar kompiuterio vaizduoklį ar vaiduoklį, vakarietiškai monitoriumi vadinamu. Buvau tų moksleivių tarpe ir jaučiau, jog gamta, šalies saugomos teritorijos jiems yra tiesiog savastis. Juoba, kad ir šventės programa Plateliuose nebuvo atgrasi, daug laiko liko ir maloniai ekskursijai, pasidairymams...

Šeimininkai, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai, pasirūpino, kad visi atvykusieji galėtų ne vien sveikinimo žodžius nugirsti, diplomus pasiimti, o ir savitas vietas lankyti. Visiems smagu buvo Žemaitijos nacionalinio parko Lankytojų centro ekspozicijos „Žemaitijos žemės slėpiniai“. Kitame pastate (Plateliai ne tokie ir erdvūs) – Užgavėnių ekspozicija, ko gero viena iš savičiausių visoje Lietuvoje.

... Rita Goleckienė, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė, užkalbinta pasakojo: „Mes kūrėme žaidimą apie Padubysio pažintinį taką, esantį Dubysos regioniniame parke. Vaikams labai patiko kurti klausimus, o greta – ir atsakymus. Labai daug mums patalkino minėto regioninio parko kultūrologė Laimutė Pečkaitienė. Tame pažintiniame take yra savotiškos stotelės, tad vaikai ir prigalvojo toms stotelėms įvairiausių klausimų-atsakymų. Kad kitiems čia lankantis būtų įdomiau. Štai yra toks Kaukuro kalnas, sudominantis ir įvairiais padavimais. Keliaujame dažnai tuo taku ne vien su vaikais, o ir su jų tėveliais. Tad taip šis pažintinis takas, kuriame yra 17 stotelių, tampa populiaresnis vis didesniam raseiniškių būriui. Smagu čia atvykti su vaikais, nes jie tikrai yra žingeidūs.“

Mokytojai atsigręžus į vaikus ir pasiteiravus, ar dar norėtų dalyvauti panašiuose projektuose, išgirdau vieningą ošimą: „Taip!“. „Žemaičiai esame ir mes, raseiniškiai, nors ant ribos gyvename, tačiau bent manosios giminės šaknys – Žemaitijoje, tad ir atvykusi į Platelius sava esu“ – kalbėjo raseiniškė pedagogė Rita Goleckienė. Ilgėliau su Rita nebesikalbėjome, nes prasidėjo oficialiosios kalbos (kad ir be ženklesnių oficialumo požymių).

Diana Rakauskaitė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja: „Štai jau ketverius metus rengiame tokį konkursą, kuriame dalyvauja moksleiviai bei pedagogai iš visos Lietuvos. Kitąmet jau bus šioks toks jubiliejus, nes bursimės jau penktą kartą. Šiais metais, sakyčiau, gal net ir įdomiau buvo, nes visi kūrėte savitus žaidimus, susietus su saugomomis teritorijomis. Juk visi vaikai žaidimus iš tikro yra pamėgę... Jei dar esame gamtoje, ją pažindami ir tausodami, tada žaidimai yra ir giliai prasmingi. Ir visi tada pajaučiame, jog esame, kartu su skruzdėlėmis ar varliukais, gamtos dalimi.“

Almantas Kulbis, LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas:  „Žinoma, ir aš sveikinu visus, kurie šiandien esate Plateliuose. Kartu noriu kiek papasakoti apie atmintyje tūnantį moksleivių nuotykį čia, prie Platelių ežero, kai vadovavau vienai iš gamtininkų stovyklų. Gamtą pažinti yra puiku, tačiau reikia ir kai ką žinoti. Štai susiruošė iš anos stovyklautojų grupės keletas vyresniųjų smalsuolių tariamo limonado nusipirkti, nors iš tikrųjų panoro apeiti Platelių ežerą. Žinoma, mane informavo, jog susiruošė tik į Platelius... Sutemo, laukiu, tačiau prapuolėlių vis nėra. Nemigau visą naktį (mobiliųjų tuomet dar nebuvo), galop prisnūdau, kai nubudau praaušus, žiūriu – ateinantys... Pasirodo nežinojo, jog norint apeiti Platelių ežerą reikia sukarti apie 25 kilometrus (gal ir daugiau), o dar ir pelkės, esančios vienoje vietoje greta ežero, įveikimas...

Tai pasakodamas noriu paakinti, jog gamtą reikia ne vien pažinti, o ir savo jėgas įvertinti. O pamokos gamtoje tikrai nenusibosta, sakyčiau, jog jų pakanka ir visam gyvenimui. Ir man visada gamtoje yra daug naujienų, apie kurias aš nuolat informuoju savo feisbuko paskyroje. Linkiu tų gerųjų pamokų gamtoje patirti kiekvienam iš jūsų. Gamta yra gal ir mokytoja, pateikia klausimus, tačiau atsakymų nelaukia ir pažymių nerašo. Ar nėra puiki ir didi tokia mokytoja, toji gamta!?“

Ramūnas Lydis, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius kalbėjo vien žemaitiškai: „Visada džiaugiuosi, kai Žemaitijos nacionaliniame parke yra tokie svečiai, kaip jūs, atvykę iš visos Lietuvos. Kai tik turėsite ateityje laiko – čiuožkite į svečius vėl. Surasite daug visokių įdomybių. Ne vien savitą grybuką, kurį vos atvykusi surado Diana Rakauskaitė. Patikėkite, gamtoje tikrai yra daug įdomiau, nei prie mobiliojo telefono ar kompiuterio. Vieną kartą rimčiau pasidairius tuo ir įsitikini.“

Aušrinė Demšienė, LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkė, pasidžiaugusi, jog šiemet sulaukta per 30 žaidimų, skelbė ir vardijo visus, kurie atvyko į Platelius. O atvyko visi kaipo nugalėtojai. Prasidėjo diplomų bei dovanėlių teikimo ceremonija.

1-4 klasių grupėje nugalėtojais tapo Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos moksleiviai (žaidimas „Padubysio pažintinis takas“, moksleiviai: Izabelė Kilčauskaitė, Meda Matijošaitytė, Jonas Keparutis, Dominykas Virkutis, Mikas Kropaitis; mokytoja – Rita Goleckienė), kuriais labai pasidžiaugė ir Dubysos regioninio parko kultūrologė Laimutė Pečkaitienė, lydėjusi moksleivius ir į Platelius.

... Pasakiška ir saulėta buvo rugsėjo 28-oji. Saulės šviesos glostomi medžiai jau žėrė ant dar žalios žolės paklotės įvairiausių spalvų lapus, o vaikams, regis, to ir reikėjo. Vaikščiojant po Platelius stengėsi įbristi į nukritusių lapų patalėlius ir šnarėti, šnarėti... Tai, regis, buvo dar viena nepamirštama atrakcija – pabūti Žemaitijos nacionaliniame parke, atsiimti laureatų lapus ir pasidžiaugti rudenio nuspalvintais lapais.

„Nežinojau, jog čia bus taip puiku, miela, jog Plateliuose yra tikrai nuostabu“, – sakė brydę per nupuolančius spalvinguosius medžių lapus palikdamas berniūkštis, kurio vardo ir nespėjau paklausti. Kita vertus, kam čia reikia vardų, jei vardas vienas – puiki nuotaika. Ją vaikams gebėjo tądien dovanoti tiek Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai, tiek ir pedagogės, tiek ir patys vaikai, neabejingieji gamtai, jos vertybėms, spalvoms.