Linksmi ir gerai nusiteikę 4c klasės mokiniai išsiruošė susipažinti su rudenėjančiomis, Panemune nusidriekusiomis pilimis ir piliakalniais. Smagu, kada su istoriniais šaltiniais apie Lietuvos praeitį susipažįstame ne iš vadovėlių, o iš realiai mus supančios aplinkos.

Nuo ankstaus ryto Panemunės pilyje mūsų jau laukė gidas, kuris papasakojo apie čia gyvenusių prosenelių gyvenimą, aprodė pilies menes, rūsius, supažindino su tuo metu eksponuojamais dailės studentų darbais. Vėliau kopėme į pilies bokštą pasigrožėti iš pilies atsiveriančiais vaizdais.

Kelionę tęsėme Raudonės pilyje. Daugumai mokinių kilo klausimas, kaip atrodo pilyje įsikūrusi mokykla? Smagu buvo kopti siaurais laipteliais į pilies bokštą. Dar daugiau laiptelių reikėjo užkopti aplankius Palemono, Ramybės piliakalnius. Kai kurie buvo pasiryžę bėgtute užbėgti į piliakalnių viršūnes, tačiau nei vienam  narsuoliui jėgų neužteko. Mokiniai suprato, kaip sunku buvo kariams užkariauti pilis: „Juk jie buvo dar ir ginkluoti, su šarvais...“

Grįžtant vairuotojas mus nuvežė į tą vietą ir parodė, kur Dubysa susitinka su Nemunu.

Nuvargę, bet su didžiulėmis šypsenomis veiduose ir linksma lietuvių liaudies daina lūpose, grįžome atgal.

Ir šiandiena mūsų klasės sienas puošia ekskursijos įspūdžiai -  mokinių nupieštos Panemunės pilys ar piliakalniai.

4c klasės mokytoja D. Užemeckienė