6b klasės kūrybiniai darbai „Gyvybės medis“

1c klasės mokinių darbai. Mokytoja Regina Kaminskienė

Naidas dalyvavo prezidento Gitano Nausėdos inicijuotame konkurse „Laiškas istorijai“ ir tapo laureatu:

1c klasės mokinių darbai. Mokytoja R. Kaminskienė

 2b klasės darbeliai:

3c klasės darbeliai

Dubysos regioninio parko gerovės priklausomybė nuo žmogaus santykio su gamta

         Gėris. Grožis. Ir ramybė. Tai Dubysos regioninio parko spinduliuojamos ypatybės, kurios atsiskleidžia žymiojo Raseinių krašto poeto Maironio žodžiuose: „Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos,/ Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;/ O po tuos kalnus sesutės visos/ Griaudžiai malonias dainas ringuoja". Skaitome, dainuojame tas nuostabias poeto eiles ir didžiuojamės kiekvienu šio krašto žmogumi, plačiais bei žaliuojančiais slėniais, gamtos objektais, kurių gausa Dubysos regioniniame parke maloniai stebina ir paglosto savimeilę... Gera žvelgti į gamtą, į savo mylimą Dubysą, kurios slėniuose galima surasti savo pamestas mintis, atrasti seniai pradingusią svajonę ir įkvėpimą. Užvaldyti vėjo gaudesio, ramaus paukščių čiulbesio galime panirti į gamtos negarsią tylą ir atverti širdį gamtai... Tačiau ar žmogus išties stengiasi gamtą išlaikyti ateities kartoms, ar gamtos ir žmonijos santykis yra pakankamai tvirtas ir abipusis?
         Žvelgdami iš savo perspektyvos, mes norime šventai tuo tikėti, tačiau ar galime? Mano manymu, šiuolaikinis žmogus deda visas pastangas kurti gražesnę ateitį ir saugoti gamtą. Žmogui, paveiktam pandemijos, žymiai didesniu džiaugsmu tampa pabuvimas savo krašto gamtoje vietoj tolimos ir varginančios kelionės į mažai pažįstamą ir egzotišką, žmonių gausoje paskendusią vietą. Todėl daugumai atsiranda tarsi prigimtinis noras padėti gamtai, dėl to daug žmonių jungiasi į įvairias organizacijas. Kartais net nereikia tapti visuomeninės organizacijos nariu, jog galėtum dalyvauti rengiamose akcijose – kiekvienais metais akcija „Darom" sulaukia vis daugiau dalyvių, kurie Lietuvoje gražina aplinką ir renka šiukšles, kurios vėliau yra perdirbamos. Pati organizacija skatina žmones mąstyti ekologiškai ir prieš šiukšlinant pagalvoti, ar verta taip daryti. Akcija ,,Darom" vyksta ir mūsų rajone. Žmonės tampa sąmoningesni, jie stengiasi palaikyti santykį su gamta, savo veiklą, profesiją integruoti su ja, stengiasi atsisakyti griaunamosios jėgos (šiukšlinimo, brakonieriavimo ir kitokio tyčinio gamtos žalojimo), kas, manau, išties džiugina kiekvieną gamtos mylėtoją.
         Žmonės myli gamtą ir to negalima paneigti, tačiau yra įvairių elgesio apraiškų, net ir tų, kurių nenorėtumėme, kad būtų. Neretai žmonės, stengdamiesi sutaupyti vieną ar kitą eurą, imasi skausmingo „ginklo" prieš amžinus savo namus – gamtą. Pavyzdžiui, kerta medžius, miškus, tokiu būdu atimdami namus nekaltiems gyvūnams, teršia vandens telkinius bei kitas atviras gamtos zonas, be leidimo žvejoja, medžioja, norėdami pasipelnyti ar nemokamai gauti šviežios mėsos, žuvies. Tačiau tai nėra nemokamai. Tai yra vagystė iš paties savęs, iš savo namų, taip žmogus niokoja gamtą, atimdamas iš ateities kartų gamtos stebuklą. Žmogaus santykio su gamta trapumas atsiskleidžia ir neatsakingame išteklių vartojime, taršos kiekyje: dėl su žmogaus veikla susijusio nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau anglies dioksido, kuris sukelia neigiamą įtaką Žemei darančius klimato pokyčius. Kad ir kaip svetima tai atrodytų, deja, tačiau tai liečia kiekvieną iš mūsų...
         Džiaugsmas gyventi šiame bočių plačiai apdainuotame krašte. Laimė vaikščioti didžiais Tėvynės takais, simbolizuojančiais įvairius prisiminimus ir žmones. Prisimenu Antano Baranausko eilutes iš ,,Anykščių šilelio": ,,Ai būdavo, būdavo iš mūsų šilelio/ Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio!", ,,Siaudžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skardžiai/ Vidunaktyj teip tyku, - kad girdi, kaip jaunas/ Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;/ Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa". Mūsų krašto poetas Maironis apdainavo lietuvaites, kurios ,,ant Dubysos" kasas šukuoja, dainas dainuoja. Jos ne tik džiaugiasi Dubysos tekėjimu, bet ten, prie upės, išsako savo godas, Dubysa jas ramina, guodžia, kai jos verkia, „liūsta", kai joms ,,ašaros nedžiūsta". Štai ir visa paslaptis: gamtai reikia žmogaus, žmogui reikia gamtos – čia ta darna, knygose aprašyta, sielose išjausta, juostose išausta, godose išsakyta.
         Mes kiekvienas turime susimąstyti apie gamtos istoriją po mūsų. Nes tik kiekvieno mūsų kad ir maži žingsneliai gali padaryti didelius pokyčius – tik mūsų sąmoningumas yra regioninių parkų, tarp jų ir Dubysos, gražesnių kraštovaizdžių garantas. Tai yra garantas į ateitį, į gražesnį rytojų... Būkime stiprūs ir išvien. Išvien su savimi, išvien su gamta ir su Dubysa. Su mūsų nepakartojama sraunia Dubysa, atplukdinančia tik tyriausius jausmus, būkime „Ten, kur Dubysa mėlyna juosta/ Banguoja plati!.."

         8a klasės mokinė Gabija Kvietkutė, rajoninio konkurso „Už Raseinių ant Dubysos" laureatė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Daiva Petrylienė

  Konkurse „Žiemos fantazija 2020" dalyvavo:

Kalėdų naktis Austėja Rekštytė 5a

Pasakinės Kalėdos Urtė Gudžiūnaitė 5a

Žiema Vakarė Bakšenskaitė 5a

Žiemos fantazija Kajus Vičas 6b

Žiemos naktis Armintė Steponaitytė 7c

 Žiemos rami naktis Emilija Savickaitė 5b

5b klasės mokinė Emilija Savickytė, „Kūrėjų" būrelio narė