Per praėjusių metų Užgavėnes taip išvijome žiemą, kad šiemet nei didelio šalčio, nei sniego nebuvo, tarsi nebuvo ką vyti iš kiemo... Tačiau kaip gi apsieisi be tradicijų, apeigų. Taigi, kaip ir kiekvienais metais neformaliojo švietimo „Aš jaučiu ir kuriu“ vadovė Gražina Šimkevičienė, neformaliojo švietimo „Žaidžiame teatrą“ vadovė Virginija Vaitkienė ir pailgintos mokymosi dienos grupės auklėtoja Reda Baltkojienė surengė Užgavėnių šventę.

         Į aktų salę, kurioje jau šurmuliavo mokytojos Gražinos persirengėliai, skanduodami „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“, sugužėjo „senbernio Sidaro“ (auklėtoja Reda) svita. Tuoj prisijungė „čigonė“ (mokytoja Virginija) su savo palyda. „Senbernis Sidaras“, neradęs tinkamos nuotakos, pakvietė visus šokiui su šluota. Pailsęs kvietė prisistatyti kartu atvykusius „Kanapinį“ ir „Lašininį“. „Kanapinis“ visus prisaikdino 7 savaites ne tik nevalgyti, bet ir nežiūrėti į lašinius, dešras, skilandžius. „Lašininiui“ pavyko išprašyti paskutinį kartą visus pavaišinti lašiniais. Įnirtinga kova vyko tarp jų, bet nugalėjo „Kanapinis“. Visi norintys irgi galėjo išmėginti jėgas grumtynėse su maišais, dalyvauti popierinių blynų mėtymo ir nešimo, siūlų ritės ir maišų laikymo rungtyse. Pralaimėjusių nebuvo, nes visi buvo apdovanoti saldžiais prizais. Persirengėliai, šokdami ratelį „Saulė šviesi, saulė brangi“, kvietė pavasarį. Trypdami kojomis ir šaukdami „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“, „išvarė“ susikaupusį blogį, o kartu ir įkyrėjusią žiemą.

         Šventė tęsėsi toliau. Mokyklos koridoriuose skambėjo „senbernio Sidaro“ svitos keliamas triukšmas. Išvarę žiemą iš mokyklos valgyklos, bibliotekos, raštinės, sugužėjo į savo grupę. Kokia gi Užgavėnių šventė be blynų? Žinoma, buvo ir jų! Iki pat vakaro iš grupės patalpų sklido kepamų blynų kvapas.

         Linksma ir triukšminga Užgavėnių diena buvo mūsų mokykloje. Nuostabiai praleidome laiką. Dabar lauksime tikro pavasario!

         Pailgintos mokymosi dienos grupės vyresnioji auklėtoja Reda Baltkojienė