Mūsų senoji gražioji mokykla...kasdienybėje šurmuliuojanti per pertraukas ir skendinti tyloje pamokų metu, o dabar pasipuošusi ir vis dar švenčianti 100-ąjį gimtadienį. Rytas prasidėjo pilietine pamoka ,,Mano mokyklos istorija“. Mokiniai kartu su klasių vadovais prisiminė mokyklos praeitį. O ji iš tiesų įdomi ir garbinga. 1917 m. rugsėjo 18-23 d. Vilniuje įvyko lietuvių konferencija, į kurią iš visos Lietuvos buvo suvažiavę 222 atstovai. Raseinių visuomenei atstovavo kunigas M. Karosas. Buvo išrinkta 20 asmenų taryba, kuri 1918 vasario 16 paskelbė atkurianti Nepriklausomą Lietuvą. Raseinių šviesuomenė nutarė steigti mišrią gimnaziją (Raseiniuose jos nebuvo). Buvo išrinktas gimnazijos steigimo komitetas: pirmininkas – Raseinių parapijos klebonas kunigas Petras Dočkus, sekretorius – kun. Mykolas Karosas, iždininkas vikaras kun. Stasys Butrimas, nariai – ūkininkai Kazimieras Babonas ir Juozas Mikšys. Šis komitetas nutarė už raseiniškių paaukotas lėšas 1919 m. sausio 10 d. atidaryti Raseinių gimnaziją. Pirmaisiais metais mokėsi 76 mokiniai, dirbo 7 mokytojai. Patalpas įsteigtai gimnazijai – savo dviejų aukštų mūrinį namą Ančakių gatvėje – atidavė komiteto pirmininkas kun. Petras Dočkus. 1939 m. rugsėjo 1-ąją Raseinių gimnazistai pasitiko naujuose rūmuose, kuriuos suprojektavo buvęs mokyklos mokinys, II laidos abiturientas architektas Adolfas Lukošaitis. Mokiniams buvo įdomu prisiminti, kaip keitėsi mūsų mokyklos pavadinimai: 1919 m. – Raseinių gimnazija, 1966 m. – Raseinių 1-oji vidurinė mokykla, 1994 m. – Raseinių ,,Kalno“ vidurinė mokykla, o nuo 2012 metų – Raseinių Viktoro Petkaus pagrindine mokykla. Viktoras Petkus – buvęs mūsų mokyklos mokinys, disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės pirmininkas, Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos signataras, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjas ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos Garbės pirmininkas. 1992 m. rugsėjį Tarptautinio Kembridžo biografų centro paskelbtas 1991-1992 metų pasaulio žmogumi, o 1992 m. spalį – XX amžiaus žmogumi. Tarptautinės organizacijos net tris kartus (1978, 1979, 1981) jį nominavo Nobelio taikos premijai gauti. Dauguma mokinių nežinojo, kad nemažą dalį mokytojų kolektyvo sudaro buvę mokyklos mokiniai: D. Rapolienė, D. Dambrauskaitė, L. Stulgienė, D. Mockevičienė, J. Sokienė, J. Gailius, R. Petkienė, R. Gardauskienė, J. Kilkiuvienė, V. Sabaliauskienė, A. Rumševičienė, E. Budrienė, L. Linkė,     A. Linkienė, V. Miklienė, L. Baltrušaitienė, J. Varpučinskienė, V. Paškauskienė, V. Petrauskienė. Mokyklai per šimtą metų vadovavo 24 direktoriai. Ilgiausiai mokyklai (net 32 metus) vadovauja dabartinis direktorius Gediminas Diržys. Per antrą ir trečią pamokas mokiniai puošė mokyklą, ruošė kūrybinių darbų kompozicijas, dalyvavo komandiniame žaidime, kiti žaidė įvairius žaidimus, sukosi rateliu aktų salėje, vėliau, visi pasipuošę spalvingomis pirštinėmis ir kepuraitėmis,   fotografavosi prie mokyklos. Klasių vadovės mokyklos bendruomenės vardu pasveikino mokinius ir įteikė užrašų knygutes, o mokinių tėveliai pasirūpino, kad mokyklos gimtadienio proga netrūktų vaišių: mokiniai vaišinosi vaisiais bei saldumynais. Gražią šventę vainikavo koncertas- diskoteka. Sausio 10 d. pasidžiaugti gražiu jubiliejumi kartu su visa mokyklos bendruomene atvyko Lietuvos Respublikos Seimo nario Arvydo Nekrošiaus padėjėjas Kęstutis Užemeckas, Raseinių miesto meras Algirdas Gricius, mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento, švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Tamošaitis, Raseinių miesto seniūnas Artūras Milašauskas bei Raseinių seniūnijos seniūnas Rolandas Klusas. Svečiai visus pasveikino su mokyklos jubiliejumi, įteikė dovanų, palinkėjo sėkmės ir kuo geriausios kloties vedant jaunimą pažinimo keliu. Jonas Tamošaitis, buvęs mokyklos direktorius, prisiminė savo vadovavimo mokyklai metus. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Linkytė įteikė vardines dovanėles svečiams bei mokyklos darbuotojams. Metai eina... keičiasi kartos... Mūsų mokykla, turinti senas tradicijas ir istoriją, taip pat modernėja: ji konkurencinga, inovatyvi, nuolat besimokanti, atvira aplinkos pokyčiams, ugdymosi, mokymosi pažangos siekianti pagrindinė mokykla, grindžianti savo veiklą bendruomenės susitarimais, ugdanti solidarumą, atsakingumą, veiklumą, kūrybingumą, nuolatinį mokymąsi. Ji, kaip Motina, išleidžianti į gyvenimo kelią ir laukianti visų sugrįžtančių. Ir jai 100 metų. Mokiniai, paklausti, ko galėtų palinkėti mokyklai, atsakė: dar gyvuoti daug daug metų! O pradinukai net sukonkretino atsakymą: 1000, o gal net 2000 metų! Šventė baigėsi, bet šiltų pokalbių, jausmų, emocijų, prisiminimų prisipildė visa mokykla.

Jaunieji žurnalistai ir mokytoja Daiva Mockevičienė